I tipo ženklai reglamentuojami pagal ISO standartą 14024:2018 Ekologiniai ženklai ir deklaracijos – I tipo ekologinis ženklinimas – Principai ir procedūros. Šiuose ženkluose nurodoma, kad tam tikras gaminys ar paslauga atitinka ar viršija specifinius ir kiekybinius aplinkosaugos kriterijus, nustatytus nepriklausomų trečiųjų šalių organizacijų. Todėl I tipo ženklus turi patikrinti trečioji šalis, kad jie būtų patikima ir naudinga priemonė jūsų ilgam galimų gaminių ar paslaugų sąrašui „susiaurinti“. Tačiau šių ženklų naudojimas tiekėjams gali būti pernelyg brangus, ypač jeigu jie turi daug skirtingų kategorijų gaminių. Tai padeda paaiškinti, kodėl nedaug gaminių juos turi. Kai kurie I tipo ženklų pavyzdžiai pateikti 2 paveiksle.

„Energy Star“ atveju ji tikrina skirtingų kategorijų gaminių efektyvumą. Pavyzdžiui, jei kas nors būtų ieškojęs efektyvaus nepertraukiamo maitinimo šaltinio (UPS), jis galėtų naudoti „Energy Star“ gaminių ieškiklį efektyviausiam UPS nurodytoje topologijoje surasti. Nors I tipo ženklai užtikrina patogią ir galiojančią priemonę tam tikroms gaminio savybėms, pvz., efektyvumui, palyginti, jie nėra paremti gyvavimo ciklo įvertinimu (LCA).

2 paveiklas – I tipo ženklų pavyzdžiai

II tipo ženklai reglamentuojami pagal ISO standartą ISO 14021:2016 Ekologiniai ženklai ir deklaracijos – savarankiškai deklaruojami aplinkosauginiai teiginiai (II tipo ekologinis ženklinimas). Kaip ir I tipo ženklai, jie informuoja, kad gaminys ar paslauga atitinka arba viršija konkrečius ir kiekybinius aplinkosaugos kriterijus. Tačiau, kaip nurodyta antraštėje, šie ženklai yra savarankiškai deklaruojami, t. y. produkto gamintojas gali vartoti bet kokį savo pageidaujamą teiginį be trečiosios šalies patikrinimo. Deja, mažiau žinomi gamintojai pasinaudoja šia galimybe ir savo II tipo ženkluose pateikia klaidingus teiginius. Todėl, jei savo vertinime norite naudoti II tipo ženklus, būtinas išsamus patikrinimas. Svarbu, kad gamintojas kartu su duomenimis pateiktų pagrindinius jų ženklinimo programos dokumentus. Pagal ISO 14021 standartą „Vertinimo metodika, kurią taiko aplinkosauginius teiginius teikiantys asmenys, turėtų būti aiški, skaidri, moksliškai pagrįsta ir dokumentuota.“ Be to, gamintojas turi turėti reikiamus duomenis, pagrindžiančius teiginį. Ženklas neturėtų reikšti, kad gaminį sertifikuoja arba kitokiu būdu patvirtina trečioji šalis. II tipo ženklo pavyzdys pateiktas 3 paveiksle

3 paveikslas – II tipo ženklo pavyzdys

III tipo ženklai reglamentuojami pagal ISO standartą ISO 14025 Ekologiniai ženklai ir deklaracijos – principai ir procedūros (III tipo ekologinės deklaracijos). Paprastai ekologinė gaminio deklaracija (EPD) yra dokumentas, kuriame apibendrinami gaminio arba paslaugos aplinkos gyvavimo ciklo duomenys ir kuris paprastai galioja 5 metus. EPD padeda specifikatoriams priimti sprendimus dėl gaminio, remiantis to gaminio aplinkosauginiu tvarumu. Tai panašu į maistingumo faktų ženklą, kurią matote ant maisto gaminių ir kuris padeda mums nuspręsti, kokį maisto produktą pirkti. Pagrindinė priežastis, kodėl maisto gaminių ženklai padeda pirkėjams palyginti panašius maisto produktus, yra ta, kad ženklai (jų šalyse) yra standartizuoti. Analogiškai EPD padeda specifikatoriams lengviau palyginti tos pačios kategorijos gaminius, pvz., automatinį grandinės pertraukiklį. Standarte ISO 14025 „nustatomi III tipo ekologinio deklaravimo programų ir III tipo ekologinių deklaracijų rengimo principai bei procedūros“.

EPD turi būti pagrįstos LCA duomenimis arba gyvavimo ciklo atsargų analizės duomenimis, kurie patys reglamentuojami ISO 14040 standartu. Svarbu pažymėti, kad ISO 14040 yra bendras ir taikomas visų rūšių gaminiams bei paslaugoms, todėl jis nėra labai naudingas konkrečiai gaminių kategorijai. Programų operatoriai padeda užpildyti šią spragą administruodami programas pagal standartą ISO 14025, kad EPD pateiktų tą pačią informaciją.

Pagal standartą ISO 14020 programų operatorius gali būti „bendrovė ar bendrovių grupė, pramonės sektorius arba prekybos asociacija, valdžios institucijos ar agentūros arba nepriklausoma mokslo įstaiga ar kita organizacija“. Programų operatorius rengia, tvirtina ir skelbia gaminių kategorijų taisykles (PCR) bei konkretiems gaminiams skirtas taisykles (PSR) (žr. 5 išnašą). PCR yra „rinkinys konkrečių taisyklių, reikalavimų ir gairių, skirtų parengti vienos ar daugiau gaminių kategorijų III tipo ekologines deklaracijas.“ (žr. 6 išnašą). Pavyzdžiui, su šiuo dokumentu susijusios PCR apima elektrinius, elektroninius ir ŠVOK-R gaminius bei apibrėžia, kaip gamintojai turėtų atlikti LCA. PSR nustato taisykles konkretiems tos kategorijos gaminiams, pvz., automatiniam grandinės pertraukikliui, oro kondicionieriui, UPC ir kt. Programų operatoriai taip pat tvarko EPD registravimą ir skelbimą bei stengiasi užtikrinti, kad gamintojai, kurdami savo EPD, negautų nesąžiningo pranašumo. Kai kuriuos šių trūkumų aptarsime „tikslių gaminių palyginimų gairių“ skyriuje.

ISO 14040 A.1 lentelėje pateikiama veiksmų ir įstaigų, susijusių su ekologinio deklaravimo programos rengimu bei vykdymu, santrauka. 4 paveiksle tai iliustruojama ir parodoma, kad suinteresuotosios šalys yra proceso dalis. Standarte nurodoma, kad „suinteresuotosios šalys gali būti medžiagų tiekėjai, gamintojai, prekybos asociacijos, pirkėjai, vartotojai, nevyriausybinės organizacijos (NVO), viešosios agentūros ir, kai tinka, nepriklausomos šalys bei sertifikavimo įstaigos“.

Teikiame EPD, vadinamuosius gaminių ekologinius profilius (PEP). PEP yra terminas, kurį naudoja programų operatorius, P.E.P. asociacija, kuri administruoja PEP ekologinio paso ekologinio deklaravimo programą. Šis programų operatorius palaiko PCR, taikomą EEĮ ir ŠVOK gaminiams. Atkreipkite dėmesį, kad produktų gamintojai paprastai parengia savo EPD pagal programų operatoriaus taisykles, tačiau jie turi būti nepriklausomai tikrinami vidaus (žr. 7 išnašą) arba išorės ekspertų, kaip nurodyta EPD dokumentuose. Nors EPD padeda jums kiekybiškai įvertinti įvairių gaminių aplinkosauginį tvarumą, deklaracijos taip pat suteikia informacijos, kurios įmonėms reikia, kad jos apskaitytų savo 1, 2 ir 3 aprėpčių išmetamųjų teršalų kiekį ir įrodytų savo pažangą siekdamos savo korporatyvinių aplinkosaugos tikslų. 5 paveiksle pateikiamas elektros lanko gedimo aptikimo automatinio grandinės pertraukiklio PEP pavyzdys.

Apibendrinant, III tipo ženklai, t. y. EPD, yra pagrindinė priemonė kiekybiškai įvertinti gaminio poveikį aplinkai. Šie dokumentai pagrįsti ISO standartais ir yra patvirtinti. Gamintojai savo EPD turėtų pateikti laisva forma. I tipo ženklai yra trečiosios šalies patikrinti ir naudingi konkrečioms eksploatacinėms priemonėms, pvz., energijos vartojimo efektyvumui. Galiausiai II tipo ženklai gali būti naudingi, jei gamintojas pateikia susijusius dokumentus, kuriais užtikrinamas jo patikimumas.

Tai gaminys, pagal kurį modeliuojama tvarumo informacija ir kuriuo grindžiamas jūsų palyginimas. Taip pat gali būti pateiktas gaminio aprašymas. EPD taisyklės leidžia šiam etaloniniam gaminiui pateikti visus gaminių asortimento modelius. Vėliau aptarsime, kaip galite naudoti etaloninio gaminio duomenis savo tikslinio modelio duomenims įvertinti.

Nurodoma reprezentatyviojo gaminio funkcija. Pavyzdžiui, „sumažinti 75 kVA skirstomosios linijos įtampą iki įtampos lygių, kuriuos galutinis vartotojas naudoja 20 metų laikydamasis DOE (Energetikos departamento) nustatytų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų“. Kartais nurodomas funkcinis vienetas, tenkantis vienam energijos vienetui, vienetiniam svoriui ir pan. Atkreipkite dėmesį, kad norint palyginti du PEP, funkcinis vienetas ir vertinimo metodika turi būti tokie patys. Daugiau informacijos rasite skyriuje „Tikslių gaminių palyginimų gairės“.

Taip pateikiamas etaloninio gaminio svoris ir jo medžiagų, įskaitant pakuotę, pasiskirstymas procentais. Bendras svoris naudojamas kito modelio aplinkosaugos duomenims proporcingai keisti.

Čia pateikiama informacija apie etaloninio gaminio gamybą, platinimą, įrengimą, naudojimą ir gyvavimo ciklo pabaigą, nes jis yra susijęs su savo gyvavimo ciklo analize. Tai kai kurios prielaidos, kuriomis remtasi LCA.

Šiame skyriuje pateikiama daugiau LCA prielaidų. 6 paveiksle parodytas šių prielaidų pavyzdys elektrinių šynų poveikio aplinkai lentelėje. Paskutinė lentelės eilutė yra ypač svarbi, nes joje nurodytas LCA naudojamas išmetamųjų teršalų faktorius (žr. 8 išnašą). Šią svarbią prielaidą aptarsime kitame skyriuje.

Po lentelės pateikiamas etaloninio gaminio „poveikio rodiklių“, kuriais matuojamas gaminio poveikis aplinkai, sąrašas. Šios vertės paprastai nurodomos mokslinėse pastabose (pvz., 2.52E+02). Vienas iš pagrindinių poveikio aplinkai rodiklių yra:

• „Prisidėjimas prie visuotinio atšilimo“ arba „visuotinis atšilimas“, paprastai išreiškiamas kg CO2e („e“ reiškia ekvivalentą). Daugelis žmonių tai vadina gaminio „anglies pėdsaku“.

Šie ir kiti poveikio rodikliai pateikiami kiekvienam iš penkių LCA etapų, kurie PCR apibrėžti kaip:

• gamyba – „nuo gamtinių išteklių gavybos iki gaminių ir pakuočių gamybos bei jų pristatymo į gamintojo paskutinę logistikos platformą“;
• paskirstymas – „transportavimas iš paskutinės gamintojo logistikos platformos iki gaminio pristatymo į naudojimo vietą“;
• įrengimas – „gaminio įrengimas naudojimo vietoje“;
• naudojimas – „gaminio naudojimas ir priežiūra, būtina siekiant užtikrinti jo tinkamumą naudoti“;
• eksploatavimo laiko pabaiga – „eksploatuoti netinkamų gaminių pašalinimas, išmontavimas ir gabenimas į apdorojimo centrą ar sąvartyną bei tvarkymas pasibaigus eksploatavimo laikui“.

Paskutinė PEP dalis pateikiama kaip lentelė, kurioje nurodoma:

• PEP išdavimo data;
• galiojimo laikotarpis;
• PSR ir versija, kuria grindžiamas PEP;
• nepriklausomas deklaracijos ir duomenų patikrinimas; „X“ rodo, ar PEP pagrįstas vidiniu, ar išoriniu patikrinimu.

PEP duomenys nėra tikslūs. Todėl, jei konkretaus rodiklio vertės yra ne didesnės nei 10% viena nuo kitos, abu gaminiai turėtų būti laikomi lygiaverčiais tam rodikliui. Taip yra dėl + / – 5 % paklaidos ribos, kurią leidžia standartuose nurodytos gamintojo vertės. Pavyzdžiui, jei A gaminio anglies pėdsakas yra 100 kg, o B gaminio – 105 kg, jie turėtų būti laikomi lygiaverčiais, nes jų „+“ ir „–“ ribos persidengia.

PEP dokumentuose yra daug duomenų, kai kurie jų yra sudėtingi. Todėl PEP dokumentuose turėtų būti pateikta nuoroda į juose vartojamų terminų apibrėžtis. Tai tampa dar svarbiau lyginant skirtingų gamintojų produktus, nes apibrėžtyse pateikiamas patvirtinimas, kad lyginate to paties tipo duomenis.

Palyginus bendrą pėdsaką neužtikrinama, kad lyginate panašias vertes, nebent kiekvienas LCA etapas būtų vertinamas vienodai. To svarbą parodo kitas punktas.

Visi elektros gaminiai turi elektros nuostolių, dėl kurių išmetama anglies dioksido. Tačiau šių išmetamųjų teršalų dydis labai priklauso nuo išmetamųjų teršalų faktoriaus, t. y. nuo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, tenkančio kiekvienai pagaminamos elektros energijos kWh. LCA daro prielaidą, kad tam tikras išmetamųjų teršalų faktorius taikomas apskaičiuojant išmetamo anglies dioksido kiekį gaminio „naudojimo“ etape.

Jei lyginamų gaminių išmetamųjų teršalų faktorius nesutampa, negalite jų teisingai palyginti. Tai ypač svarbu tokiems aktyviems elektros gaminiams, kaip oro kondicionieriai ir UPS, nes naudojimo etape išmetamieji teršalai paprastai sudaro didžiąją dalį visų LCA išmetamųjų teršalų. Pavyzdžiui, gana tikėtina, kad efektyvaus UPS (pvz., 95 %) PEP gali rodyti tris kartus didesnį bendrą išmetamųjų teršalų kiekį nei labai neefektyvaus UPS (pvz., 80 %). Kaip parodyta 1 lentelėje, šis pavyzdys buvo apskaičiuotas darant prielaidą, kad bendras išmetamųjų teršalų faktorius 27 Europos šalims (0,231 kg CO₂e/kWh) yra lyginamas su Prancūzijos išmetamųjų teršalų koeficientu (0,062 kg CO₂e/kWh). Nors atrodo, kad tai neteisinga, programų operatoriai leidžia gamintojams taikyti konkrečius šalies išmetamųjų teršalų faktorius toje šalyje parduodamiems modeliams. Tačiau kai kuriais atvejais šie modeliai parduodami ir pasauliniu mastu.

Be to, PEP naudojamas „energijos modelis“ (paskutinė eilutė 6 paveiksle) apsunkina išmetamųjų teršalų faktoriaus nustatymą, nes paprastai jis nurodomas kaip „elektros energijos mišinio kodas „<1 kV; EU-27“. Jeigu negalite nustatyti visų gaminių išmetamųjų teršalų faktoriaus, veiksmingiausias būdas įvertinti naudojimo etapo išmetamųjų teršalų kiekį tarp dviejų ar daugiau gaminių yra palyginti jų veiksmingumą esant tokiai pačiai apkrovai, naudojant efektyvumo skaičiuokles. Pavyzdžiui, „Vienfazis UPS efektyvumo palyginimo skaičiuoklė“ užtikrina efektyvų ir paprastą būdą palyginti dviejų skirtingų UPS efektyvumą. Atkreipkite dėmesį, kad nors taikant šį metodą neatsižvelgiama į naudojimo etapo techninės priežiūros metu išmetamus teršalus, į jį galima neatsižvelgti tam tikriems gaminiams, pvz., UPS, vertinti, nes jis sudaro nedidelę bendro naudojimo procentinę dalį (<2 %).

Galiausiai, jei lyginamo gaminio efektyvumo skaičiuoklių nėra, geriausia paprašyti gamintojo pateikti gaminio efektyvumo kreivę, kad galėtumėte palyginti visų gaminių efektyvumą pagal tą pačią apkrovos procentinę dalį.

Pagrindinė išvada: jei lyginamų gaminių išmetamųjų teršalų faktorius skiriasi, jų palyginti negalima.

Naudojimo profilyje nurodoma procentinė apkrova ir trukmė, kurią etaloninis gaminys veikia visą jo naudojimo laiką (ketvirta eilutė 6 paveiksle). Pavyzdžiui, naudojimo profilyje gali būti nurodyta, kad 25 % pakraunama 20 %, 50 % pakraunama 20 %, 75 % pakraunama 30 % ir 100 % pakraunama 30 % viso naudojimo laiko. Naudojimo profilis naudojamas ankstesniame punkte aptartam išmetamo anglies dioksido kiekiui apskaičiuoti. Jei naudojimo profiliai skiriasi, verčių lyginti negalima. Galiausiai, naudojimo profiliai yra pagrįsti konkrečiais veikimo būdais (pvz., normaliąja veiksena, ekonomiškesne veiksena). Šie režimai taip pat turi būti nuoseklūs lyginant gaminius.

Pagal PEP taisykles etaloniniai gaminiai gali pateikti modelius pagal gaminių asortimentą. Tiesiogiai lygindami dviejų ar daugiau PEP etaloninius gaminius, gali būti, kad lyginate skirtingų pajėgumų gaminių (pvz., 100 A ir 600 A pertraukiklio) anglies pėdsakus. Tai nėra tinkamas palyginimas. Kartais, kaip ir oro kondicionavimo įrangos atveju, PEP pateikia poveikio aplinkai rodiklius normalizuotais vienetais (pvz., kg CO2e vienai aušinimo kW). Jei rodikliai nėra normalizuoti, turite proporcingai keisti etaloninio gaminio aplinkos rodiklį pagal gaminio svorį (pvz., gamybos išmetamųjų teršalų kg vienam etaloninio gaminio svorio kilogramui). Taip pat turite proporcingai keisti etaloninio gaminio naudojimo duomenis, naudodami jo vardinę galią (pvz., naudoti išmetamųjų teršalų kg vienam etaloninio gaminio pajėgumo vatui). 2 lentelė pateikia pavyzdį, kaip apskaičiuoti „B modelio“ gamybos išmetamųjų teršalų kiekį, modelį, kurį norite įvertinti naudodami „A modelį“, etaloninį gaminį PEP.

Turite pakartoti šį procesą kiekvienam aplinkos rodikliui, kurį norite įvertinti. Šios ekstrapoliacijos atitinka numatomą PEP duomenų tikslumą.

PEP su skirtingais PSR ir PCR variantais gali sukelti nukrypimus, kurie anuliuoja palyginimą. Peržiūrėkite lentelę paskutiniame puslapyje, kad patikrintumėte tuos pačius PSR ir PCR variantus.

Nerekomenduojame lyginti skirtingų programų operatorių EPD (pvz., vieno iš P.E.P. asociacijos ir vieno iš Ecoleaf). Iš esmės taip yra todėl, kad PCR, kuriomis grindžiama gyvavimo ciklo analizė, greičiausiai skiriasi. Daugėjant programų operatorių (žr. 9 išnašą) per daugelį metų, ypač statybos ir statybos medžiagų pramonėje, buvo dedamos įvairios pastangos suderinti PCR. Tačiau iki šiol nėra nė vienos organizacijos, kuri užtikrintų PCR nuoseklumą tarp programų operatorių.

PCR ketvirtasis leidimas apima papildomą etapą, vadinamą D moduliu, „grynąją naudą ir apkrovas, viršijančias sistemos ribas“. Šis neprivalomas etapas leidžia gamintojams pretenduoti į aplinkosaugos kreditą „pakartotiniam naudojimui, atgaminimui ir (arba) perdirbimui“. Pavyzdžiui, jei 100 % gaminio būtų perdirbta, gamintojas pareikalautų neigiamos vertės, atitinkančios gamybos pėdsako dalį. Tai galioja tik tada, jei gamintojas turi perdirbimo programą, pagal kurią grąžinama 100 % kiekvieno nebetinkamo naudoti gaminio, kuris bus naudojamas kaip žaliava. Perdirbimo programa taip pat turi būti taikoma jūsų vietovėje. Prieš aklai priimdami šį kreditą, paprašykite gamintojo pateikti išsamią informaciją apie savo perdirbimo programą, ypatingą dėmesį atkreipdami į tai, kaip jis užtikrina, kad 100 % gaminių būtų grąžinti jam ir neliktų sąvartyne.

Kartais PEP neapima komponentų, kuriuos galima numatyti. Tokiu būdu nustatoma, kad vieno gamintojo poveikis yra daug mažesnis nei kito gamintojo. Pavyzdžiui, UPC PEP gali neapimti baterijų. Daugeliu atvejų skirstomieji įrenginiai arba elektros skydų PEP neapima automatinių grandinės pertraukiklių. Kad išvengtumėte šios klaidos, skaitykite visą PEP ir atkreipkite dėmesį į tai, kas neįtraukta.