Komercinio gaminio tvarumo vertinimo vadovas
Techninis dokumentas 70
Energijos valdymo mokslinių tyrimų centras
Darbinė santrauka
Kadangi daugiau įmonių ir vartotojų siekia sumažinti savo poveikį aplinkai ir apie jį pranešti, pardavėjai reaguoja į teiginius dėl aplinką tausojančių gaminių. Gaminio aplinkosauginio tvarumo vertinimas yra sudėtingas, o teiginius sunku nustatyti nežinant, kokiomis prielaidomis ir standartais jie grindžiami. Šiame vadove paaiškinami tarptautiniai standartai, taikomi gaminių ekologiniams ženklams ir deklaracijoms, padedančioms atlikti gaminių vertinimus. Tada aptariame, kaip skaityti gaminio ekologinės deklaracijos dokumentą, padedantį kiekybiškai įvertinti jo tvarumo veiksmingumą. Galiausiai mes pateikiame gaires, kaip tiksliai įvertinti panašių gaminių aplinkosauginį tvarumą, užtikrindami, kad jūsų pirkimo sprendimai iš tikrųjų mažina jūsų organizacijos poveikį aplinkai.
Įvadas
Įmonių vadovai, tvarumo bei viešųjų pirkimų skyriai siekia gerinti savo įmonių aplinkos tvarumą ir teikti ataskaitas apie jį. Gaminiai ir paslaugos, kuriuos įmonė perka, yra svarbūs siekiant įmonės aplinkos tvarumo tikslų, susijusių su 1, 2 ir 3 CO2e išmetamųjų teršalų aprėptimi. Todėl gamintojai reaguoja į teiginius apie ekologiškai tvarius gaminius. Gaminio aplinkosauginio tvarumo vertinimas yra sudėtingas, o teiginius sunku nustatyti nežinant, kokiomis prielaidomis ir standartais jie grindžiami. Todėl kilo abejonių dėl „žaliųjų“ gaminių reklamavimo ir teiginių, vadinamų „ekologiniu manipuliavimu“, kaip toliau parodyta 1 paveiksle. Deja, tokia praktika gali pakenkti sprendimus priimančio asmens įsitikinimui, kad jo perkamas gaminys iš tikrųjų mažina poveikį aplinkai (žr. 1–4 išnašas). Nors būna ir kitokio pobūdžio poveikis aplinkai, kaip antai vandens naudojimas ir mineralinių išteklių išeikvojimas, šiame vadove daugiausia dėmesio skiriama išmetamo anglies dioksido kiekiui, kuris yra kaip gaminio tvarumo aplinkai vertinimo priemonė. Šiuo atžvilgiu įvairūs gaminių tipai vertinami skirtingai, todėl šis vadovas konkrečiai susijęs su elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) bei šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) gaminiais.
Be to, šiame vadove aprašome tarptautinius standartus, taikomus gaminių ekologiniams ženklams ir deklaracijoms, padedančioms atlikti gaminių vertinimus. Toliau paaiškiname, kaip skaityti gaminio ekologinės deklaracijos dokumentą, padedantį kiekybiškai įvertinti jo tvarumo veiksmingumą. Galiausiai mes pateikiame gaires, kaip tiksliai įvertinti panašių gaminių aplinkosauginį tvarumą, jog būtumėte užtikrinti, kad jūsų pirkimo sprendimai iš tikrųjų mažina jūsų organizacijos poveikį aplinkai.

Žalios žemės vaizdas simbolizuoja teiginį apie žalią gaminį (t. y. jis naudingas planetai), tačiau po paviršiumi gaminys nėra žalias (t. y. pripildytas plastiko). Reklaminiai skelbimai su teiginiais, kurie yra per geri, kad būtų teisingi, yra perdėti arba klaidingi, gali būti ekologinio manipuliavimo pavyzdžiai.
Standartai, padedantys atlikti gaminių vertinimus
Produktų gamintojai daro didelį poveikį ir įtaką gaminio ekologiniam pėdsakui. Yra įvairių būdų, kaip gamintojas gali pagerinti savo gaminio poveikį aplinkai per visą gaminio gyvavimo ciklą, įskaitant jo gyvavimo ciklo pabaigą. Pavyzdžiui, gamintojas galėtų pirkti atsinaujinančią energiją savo gamykloms eksploatuoti, gaminiams, kurie naudotų mažiau plastiko ir metalo, projektuoti, mažesniems bei efektyvesniems komponentams, kaip antai didelio pralaidumo puslaidininkiai, naudoti, pakuotėms iš perdirbtų medžiagų gaminti, nebetinkamų naudoti gaminių priėmimo programoms siūlyti ir daugelį kitų praktinių būdų. Kyla klausimas: kaip kas nors vertina ir patvirtina, kad vienas gaminys yra ekologiškesnis už kitą? Atsakymas slypi ekologiniuose ženkluose ir deklaracijose bei jų pagrindiniuose visuotinai pripažintuose standartuose.
Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) yra viena iš labiausiai pripažintų standartų įstaigų pasaulyje. Gamybos pramonėje ji gerai žinoma savo ISO 9000 kokybės valdymo standartais. Be to, aplinkos apsaugos bendruomenėje ji žinoma savo ISO 14000 aplinkos standartais. Šie standartai suteikia pagrindą suprasti ekologinio tvarumo ženklus, kuriuos gamintojas taiko savo gaminiams. Šiame dokumente apibūdiname tris susijusius ženklus:
I tipo ženklai reglamentuojami pagal ISO standartą 14024:2018 Ekologiniai ženklai ir deklaracijos – I tipo ekologinis ženklinimas – Principai ir procedūros. Šiuose ženkluose nurodoma, kad tam tikras gaminys ar paslauga atitinka ar viršija specifinius ir kiekybinius aplinkosaugos kriterijus, nustatytus nepriklausomų trečiųjų šalių organizacijų. Todėl I tipo ženklus turi patikrinti trečioji šalis, kad jie būtų patikima ir naudinga priemonė jūsų ilgam galimų gaminių ar paslaugų sąrašui „susiaurinti“. Tačiau šių ženklų naudojimas tiekėjams gali būti pernelyg brangus, ypač jeigu jie turi daug skirtingų kategorijų gaminių. Tai padeda paaiškinti, kodėl nedaug gaminių juos turi. Kai kurie I tipo ženklų pavyzdžiai pateikti 2 paveiksle.
„Energy Star“ atveju ji tikrina skirtingų kategorijų gaminių efektyvumą. Pavyzdžiui, jei kas nors būtų ieškojęs efektyvaus nepertraukiamo maitinimo šaltinio (UPS), jis galėtų naudoti „Energy Star“ gaminių ieškiklį efektyviausiam UPS nurodytoje topologijoje surasti. Nors I tipo ženklai užtikrina patogią ir galiojančią priemonę tam tikroms gaminio savybėms, pvz., efektyvumui, palyginti, jie nėra paremti gyvavimo ciklo įvertinimu (LCA).
2 paveiklas – I tipo ženklų pavyzdžiai
„Energy Star“
Sužinokite daugiauEkologinis ženklas
Sužinokite daugiauKinijos aplinkosauginio ženklinimo programa (CELP)
Sužinokite daugiau
„Carbon Trust“
Sužinokite daugiauES energijos vartojimo efektyvumo ženklas
Sužinokite daugiauEnergijos vartojimo vadovas
Sužinokite daugiau
II tipo ženklai reglamentuojami pagal ISO standartą ISO 14021:2016 Ekologiniai ženklai ir deklaracijos – savarankiškai deklaruojami aplinkosauginiai teiginiai (II tipo ekologinis ženklinimas). Kaip ir I tipo ženklai, jie informuoja, kad gaminys ar paslauga atitinka arba viršija konkrečius ir kiekybinius aplinkosaugos kriterijus. Tačiau, kaip nurodyta antraštėje, šie ženklai yra savarankiškai deklaruojami, t. y. produkto gamintojas gali vartoti bet kokį savo pageidaujamą teiginį be trečiosios šalies patikrinimo. Deja, mažiau žinomi gamintojai pasinaudoja šia galimybe ir savo II tipo ženkluose pateikia klaidingus teiginius. Todėl, jei savo vertinime norite naudoti II tipo ženklus, būtinas išsamus patikrinimas. Svarbu, kad gamintojas kartu su duomenimis pateiktų pagrindinius jų ženklinimo programos dokumentus. Pagal ISO 14021 standartą „Vertinimo metodika, kurią taiko aplinkosauginius teiginius teikiantys asmenys, turėtų būti aiški, skaidri, moksliškai pagrįsta ir dokumentuota.“ Be to, gamintojas turi turėti reikiamus duomenis, pagrindžiančius teiginį. Ženklas neturėtų reikšti, kad gaminį sertifikuoja arba kitokiu būdu patvirtina trečioji šalis. II tipo ženklo pavyzdys pateiktas 3 paveiksle
3 paveikslas – II tipo ženklo pavyzdys
„Brother Green“ gaminiai
Sužinokite daugiau
III tipo ženklai reglamentuojami pagal ISO standartą ISO 14025 Ekologiniai ženklai ir deklaracijos – principai ir procedūros (III tipo ekologinės deklaracijos). Paprastai ekologinė gaminio deklaracija (EPD) yra dokumentas, kuriame apibendrinami gaminio arba paslaugos aplinkos gyvavimo ciklo duomenys ir kuris paprastai galioja 5 metus. EPD padeda specifikatoriams priimti sprendimus dėl gaminio, remiantis to gaminio aplinkosauginiu tvarumu. Tai panašu į maistingumo faktų ženklą, kurią matote ant maisto gaminių ir kuris padeda mums nuspręsti, kokį maisto produktą pirkti. Pagrindinė priežastis, kodėl maisto gaminių ženklai padeda pirkėjams palyginti panašius maisto produktus, yra ta, kad ženklai (jų šalyse) yra standartizuoti. Analogiškai EPD padeda specifikatoriams lengviau palyginti tos pačios kategorijos gaminius, pvz., automatinį grandinės pertraukiklį. Standarte ISO 14025 „nustatomi III tipo ekologinio deklaravimo programų ir III tipo ekologinių deklaracijų rengimo principai bei procedūros“.
EPD turi būti pagrįstos LCA duomenimis arba gyvavimo ciklo atsargų analizės duomenimis, kurie patys reglamentuojami ISO 14040 standartu. Svarbu pažymėti, kad ISO 14040 yra bendras ir taikomas visų rūšių gaminiams bei paslaugoms, todėl jis nėra labai naudingas konkrečiai gaminių kategorijai. Programų operatoriai padeda užpildyti šią spragą administruodami programas pagal standartą ISO 14025, kad EPD pateiktų tą pačią informaciją.
Pagal standartą ISO 14020 programų operatorius gali būti „bendrovė ar bendrovių grupė, pramonės sektorius arba prekybos asociacija, valdžios institucijos ar agentūros arba nepriklausoma mokslo įstaiga ar kita organizacija“. Programų operatorius rengia, tvirtina ir skelbia gaminių kategorijų taisykles (PCR) bei konkretiems gaminiams skirtas taisykles (PSR) (žr. 5 išnašą). PCR yra „rinkinys konkrečių taisyklių, reikalavimų ir gairių, skirtų parengti vienos ar daugiau gaminių kategorijų III tipo ekologines deklaracijas.“ (žr. 6 išnašą). Pavyzdžiui, su šiuo dokumentu susijusios PCR apima elektrinius, elektroninius ir ŠVOK-R gaminius bei apibrėžia, kaip gamintojai turėtų atlikti LCA. PSR nustato taisykles konkretiems tos kategorijos gaminiams, pvz., automatiniam grandinės pertraukikliui, oro kondicionieriui, UPC ir kt. Programų operatoriai taip pat tvarko EPD registravimą ir skelbimą bei stengiasi užtikrinti, kad gamintojai, kurdami savo EPD, negautų nesąžiningo pranašumo. Kai kuriuos šių trūkumų aptarsime „tikslių gaminių palyginimų gairių“ skyriuje.
ISO 14040 A.1 lentelėje pateikiama veiksmų ir įstaigų, susijusių su ekologinio deklaravimo programos rengimu bei vykdymu, santrauka. 4 paveiksle tai iliustruojama ir parodoma, kad suinteresuotosios šalys yra proceso dalis. Standarte nurodoma, kad „suinteresuotosios šalys gali būti medžiagų tiekėjai, gamintojai, prekybos asociacijos, pirkėjai, vartotojai, nevyriausybinės organizacijos (NVO), viešosios agentūros ir, kai tinka, nepriklausomos šalys bei sertifikavimo įstaigos“.
Teikiame EPD, vadinamuosius gaminių ekologinius profilius (PEP). PEP yra terminas, kurį naudoja programų operatorius, P.E.P. asociacija, kuri administruoja PEP ekologinio paso ekologinio deklaravimo programą. Šis programų operatorius palaiko PCR, taikomą EEĮ ir ŠVOK gaminiams. Atkreipkite dėmesį, kad produktų gamintojai paprastai parengia savo EPD pagal programų operatoriaus taisykles, tačiau jie turi būti nepriklausomai tikrinami vidaus (žr. 7 išnašą) arba išorės ekspertų, kaip nurodyta EPD dokumentuose. Nors EPD padeda jums kiekybiškai įvertinti įvairių gaminių aplinkosauginį tvarumą, deklaracijos taip pat suteikia informacijos, kurios įmonėms reikia, kad jos apskaitytų savo 1, 2 ir 3 aprėpčių išmetamųjų teršalų kiekį ir įrodytų savo pažangą siekdamos savo korporatyvinių aplinkosaugos tikslų. 5 paveiksle pateikiamas elektros lanko gedimo aptikimo automatinio grandinės pertraukiklio PEP pavyzdys.
Apibendrinant, III tipo ženklai, t. y. EPD, yra pagrindinė priemonė kiekybiškai įvertinti gaminio poveikį aplinkai. Šie dokumentai pagrįsti ISO standartais ir yra patvirtinti. Gamintojai savo EPD turėtų pateikti laisva forma. I tipo ženklai yra trečiosios šalies patikrinti ir naudingi konkrečioms eksploatacinėms priemonėms, pvz., energijos vartojimo efektyvumui. Galiausiai II tipo ženklai gali būti naudingi, jei gamintojas pateikia susijusius dokumentus, kuriais užtikrinamas jo patikimumas.
Kaip skaityti PEP
Nors visi EPD pateikia panašią informaciją, šablonai pagal programų operatorių skiriasi. Todėl šiame skyriuje daugiausia dėmesio skiriame programų operatoriaus, P.E.P. asociacijos, PEP. Paprastai PEP prasideda gaminio nuotrauka ir aprašymu, po to pateikiama išsami informacija apie konkretų modelį. Pagrindinė informacija, kurios reikia gaminiui palyginti, paprastai pateikiama tokia tvarka:
Tai gaminys, pagal kurį modeliuojama tvarumo informacija ir kuriuo grindžiamas jūsų palyginimas. Taip pat gali būti pateiktas gaminio aprašymas. EPD taisyklės leidžia šiam etaloniniam gaminiui pateikti visus gaminių asortimento modelius. Vėliau aptarsime, kaip galite naudoti etaloninio gaminio duomenis savo tikslinio modelio duomenims įvertinti.
Nurodoma reprezentatyviojo gaminio funkcija. Pavyzdžiui, „sumažinti 75 kVA skirstomosios linijos įtampą iki įtampos lygių, kuriuos galutinis vartotojas naudoja 20 metų laikydamasis DOE (Energetikos departamento) nustatytų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų“. Kartais nurodomas funkcinis vienetas, tenkantis vienam energijos vienetui, vienetiniam svoriui ir pan. Atkreipkite dėmesį, kad norint palyginti du PEP, funkcinis vienetas ir vertinimo metodika turi būti tokie patys. Daugiau informacijos rasite skyriuje „Tikslių gaminių palyginimų gairės“.
Taip pateikiamas etaloninio gaminio svoris ir jo medžiagų, įskaitant pakuotę, pasiskirstymas procentais. Bendras svoris naudojamas kito modelio aplinkosaugos duomenims proporcingai keisti.
Čia pateikiama informacija apie etaloninio gaminio gamybą, platinimą, įrengimą, naudojimą ir gyvavimo ciklo pabaigą, nes jis yra susijęs su savo gyvavimo ciklo analize. Tai kai kurios prielaidos, kuriomis remtasi LCA.
Šiame skyriuje pateikiama daugiau LCA prielaidų. 6 paveiksle parodytas šių prielaidų pavyzdys elektrinių šynų poveikio aplinkai lentelėje. Paskutinė lentelės eilutė yra ypač svarbi, nes joje nurodytas LCA naudojamas išmetamųjų teršalų faktorius (žr. 8 išnašą). Šią svarbią prielaidą aptarsime kitame skyriuje.
Po lentelės pateikiamas etaloninio gaminio „poveikio rodiklių“, kuriais matuojamas gaminio poveikis aplinkai, sąrašas. Šios vertės paprastai nurodomos mokslinėse pastabose (pvz., 2.52E+02). Vienas iš pagrindinių poveikio aplinkai rodiklių yra:
- „Prisidėjimas prie visuotinio atšilimo“ arba „visuotinis atšilimas“, paprastai išreiškiamas kg CO2e („e“ reiškia ekvivalentą). Daugelis žmonių tai vadina gaminio „anglies pėdsaku“.
Šie ir kiti poveikio rodikliai pateikiami kiekvienam iš penkių LCA etapų, kurie PCR apibrėžti kaip:
- gamyba – „nuo gamtinių išteklių gavybos iki gaminių ir pakuočių gamybos bei jų pristatymo į gamintojo paskutinę logistikos platformą“;
- paskirstymas – „transportavimas iš paskutinės gamintojo logistikos platformos iki gaminio pristatymo į naudojimo vietą“;
- įrengimas – „gaminio įrengimas naudojimo vietoje“;
- naudojimas – „gaminio naudojimas ir priežiūra, būtina siekiant užtikrinti jo tinkamumą naudoti“;
- eksploatavimo laiko pabaiga – „eksploatuoti netinkamų gaminių pašalinimas, išmontavimas ir gabenimas į apdorojimo centrą ar sąvartyną bei tvarkymas pasibaigus eksploatavimo laikui“.
Paskutinė PEP dalis pateikiama kaip lentelė, kurioje nurodoma:
- PEP išdavimo data;
- galiojimo laikotarpis;
- PSR ir versija, kuria grindžiamas PEP;
- nepriklausomas deklaracijos ir duomenų patikrinimas; „X“ rodo, ar PEP pagrįstas vidiniu, ar išoriniu patikrinimu.
Tikslių gaminių palyginimų gairės
Tvarumo palyginimas prasmingas tik sukūrus gaminių, atitinkančių jūsų funkcinius reikalavimus, sąrašą. Pavyzdžiui, UPS atveju reikalavimai gali apimti veikimo trukmę, pajėgumą, dydį, galios koeficientą ir t. t. Kai turite gaminių sąrašą, galite kiekybiškai palyginti jų aplinkosaugines savybes. Veiksmingiausias būdas tai padaryti – palyginti jų PEP duomenis. Svarbiausia šio skyriaus tema – „obuolių su obuoliais“ palyginimo koncepcija. Pavyzdžiui, labai lengva itin neveiksmingą transformatorių paversti tvariausiu, kai žiūrima tik į bendrą anglies pėdsaką.
Kaip užtikrinti tinkamą palyginimą
Nors ISO standartai suteikia LCA ur EPD pagrindą, jais nepašalinamos gamintojo klaidos ir neužtikrinamas tinkamas palyginimas. Todėl galutiniai naudotojai turi būti atidūs lygindami dviejų ar daugiau gaminių PEP, ypač jei tie gaminiai pagaminti skirtingų gamintojų. Šiame skyriuje nurodome dažniausiai pasitaikančias žmogiškąsias klaidas lygindami dviejų ar daugiau gaminių anglies pėdsaką. Nors daugiausia dėmesio skiriame anglies dioksidui, atkreipkite dėmesį į tai, kad šios klaidos paprastai taikomos kitiems poveikio aplinkai rodikliams.
PEP duomenys nėra tikslūs. Todėl, jei konkretaus rodiklio vertės yra ne didesnės nei 10% viena nuo kitos, abu gaminiai turėtų būti laikomi lygiaverčiais tam rodikliui. Taip yra dėl + / – 5 % paklaidos ribos, kurią leidžia standartuose nurodytos gamintojo vertės. Pavyzdžiui, jei A gaminio anglies pėdsakas yra 100 kg, o B gaminio – 105 kg, jie turėtų būti laikomi lygiaverčiais, nes jų „+“ ir „–“ ribos persidengia.
PEP dokumentuose yra daug duomenų, kai kurie jų yra sudėtingi. Todėl PEP dokumentuose turėtų būti pateikta nuoroda į juose vartojamų terminų apibrėžtis. Tai tampa dar svarbiau lyginant skirtingų gamintojų produktus, nes apibrėžtyse pateikiamas patvirtinimas, kad lyginate to paties tipo duomenis.
Palyginus bendrą pėdsaką neužtikrinama, kad lyginate panašias vertes, nebent kiekvienas LCA etapas būtų vertinamas vienodai. To svarbą parodo kitas punktas.
Visi elektros gaminiai turi elektros nuostolių, dėl kurių išmetama anglies dioksido. Tačiau šių išmetamųjų teršalų dydis labai priklauso nuo išmetamųjų teršalų faktoriaus, t. y. nuo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, tenkančio kiekvienai pagaminamos elektros energijos kWh. LCA daro prielaidą, kad tam tikras išmetamųjų teršalų faktorius taikomas apskaičiuojant išmetamo anglies dioksido kiekį gaminio „naudojimo“ etape.
Jei lyginamų gaminių išmetamųjų teršalų faktorius nesutampa, negalite jų teisingai palyginti. Tai ypač svarbu tokiems aktyviems elektros gaminiams, kaip oro kondicionieriai ir UPS, nes naudojimo etape išmetamieji teršalai paprastai sudaro didžiąją dalį visų LCA išmetamųjų teršalų. Pavyzdžiui, gana tikėtina, kad efektyvaus UPS (pvz., 95 %) PEP gali rodyti tris kartus didesnį bendrą išmetamųjų teršalų kiekį nei labai neefektyvaus UPS (pvz., 80 %). Kaip parodyta 1 lentelėje, šis pavyzdys buvo apskaičiuotas darant prielaidą, kad bendras išmetamųjų teršalų faktorius 27 Europos šalims (0,231 kg CO2e/kWh) yra lyginamas su Prancūzijos išmetamųjų teršalų koeficientu (0,062 kg CO2e/kWh). Nors atrodo, kad tai neteisinga, programų operatoriai leidžia gamintojams taikyti konkrečius šalies išmetamųjų teršalų faktorius toje šalyje parduodamiems modeliams. Tačiau kai kuriais atvejais šie modeliai parduodami ir pasauliniu mastu.
Be to, PEP naudojamas „energijos modelis“ (paskutinė eilutė 6 paveiksle) apsunkina išmetamųjų teršalų faktoriaus nustatymą, nes paprastai jis nurodomas kaip „elektros energijos mišinio kodas „<1 kV; EU-27“. Jeigu negalite nustatyti visų gaminių išmetamųjų teršalų faktoriaus, veiksmingiausias būdas įvertinti naudojimo etapo išmetamųjų teršalų kiekį tarp dviejų ar daugiau gaminių yra palyginti jų veiksmingumą esant tokiai pačiai apkrovai, naudojant efektyvumo skaičiuokles. Pavyzdžiui, „Vienfazis UPS efektyvumo palyginimo skaičiuoklė“ užtikrina efektyvų ir paprastą būdą palyginti dviejų skirtingų UPS efektyvumą. Atkreipkite dėmesį, kad nors taikant šį metodą neatsižvelgiama į naudojimo etapo techninės priežiūros metu išmetamus teršalus, į jį galima neatsižvelgti tam tikriems gaminiams, pvz., UPS, vertinti, nes jis sudaro nedidelę bendro naudojimo procentinę dalį (<2 %).
Galiausiai, jei lyginamo gaminio efektyvumo skaičiuoklių nėra, geriausia paprašyti gamintojo pateikti gaminio efektyvumo kreivę, kad galėtumėte palyginti visų gaminių efektyvumą pagal tą pačią apkrovos procentinę dalį.
Pagrindinė išvada: jei lyginamų gaminių išmetamųjų teršalų faktorius skiriasi, jų palyginti negalima.
Naudojimo profilyje nurodoma procentinė apkrova ir trukmė, kurią etaloninis gaminys veikia visą jo naudojimo laiką (ketvirta eilutė 6 paveiksle). Pavyzdžiui, naudojimo profilyje gali būti nurodyta, kad 25 % pakraunama 20 %, 50 % pakraunama 20 %, 75 % pakraunama 30 % ir 100 % pakraunama 30 % viso naudojimo laiko. Naudojimo profilis naudojamas ankstesniame punkte aptartam išmetamo anglies dioksido kiekiui apskaičiuoti. Jei naudojimo profiliai skiriasi, verčių lyginti negalima. Galiausiai, naudojimo profiliai yra pagrįsti konkrečiais veikimo būdais (pvz., normaliąja veiksena, ekonomiškesne veiksena). Šie režimai taip pat turi būti nuoseklūs lyginant gaminius.
Pagal PEP taisykles etaloniniai gaminiai gali pateikti modelius pagal gaminių asortimentą. Tiesiogiai lygindami dviejų ar daugiau PEP etaloninius gaminius, gali būti, kad lyginate skirtingų pajėgumų gaminių (pvz., 100 A ir 600 A pertraukiklio) anglies pėdsakus. Tai nėra tinkamas palyginimas. Kartais, kaip ir oro kondicionavimo įrangos atveju, PEP pateikia poveikio aplinkai rodiklius normalizuotais vienetais (pvz., kg CO2e vienai aušinimo kW). Jei rodikliai nėra normalizuoti, turite proporcingai keisti etaloninio gaminio aplinkos rodiklį pagal gaminio svorį (pvz., gamybos išmetamųjų teršalų kg vienam etaloninio gaminio svorio kilogramui). Taip pat turite proporcingai keisti etaloninio gaminio naudojimo duomenis, naudodami jo vardinę galią (pvz., naudoti išmetamųjų teršalų kg vienam etaloninio gaminio pajėgumo vatui). 2 lentelė pateikia pavyzdį, kaip apskaičiuoti „B modelio“ gamybos išmetamųjų teršalų kiekį, modelį, kurį norite įvertinti naudodami „A modelį“, etaloninį gaminį PEP.
Turite pakartoti šį procesą kiekvienam aplinkos rodikliui, kurį norite įvertinti. Šios ekstrapoliacijos atitinka numatomą PEP duomenų tikslumą.
PEP su skirtingais PSR ir PCR variantais gali sukelti nukrypimus, kurie anuliuoja palyginimą. Peržiūrėkite lentelę paskutiniame puslapyje, kad patikrintumėte tuos pačius PSR ir PCR variantus.
Nerekomenduojame lyginti skirtingų programų operatorių EPD (pvz., vieno iš P.E.P. asociacijos ir vieno iš Ecoleaf). Iš esmės taip yra todėl, kad PCR, kuriomis grindžiama gyvavimo ciklo analizė, greičiausiai skiriasi. Daugėjant programų operatorių (žr. 9 išnašą) per daugelį metų, ypač statybos ir statybos medžiagų pramonėje, buvo dedamos įvairios pastangos suderinti PCR. Tačiau iki šiol nėra nė vienos organizacijos, kuri užtikrintų PCR nuoseklumą tarp programų operatorių.
PCR ketvirtasis leidimas apima papildomą etapą, vadinamą D moduliu, „grynąją naudą ir apkrovas, viršijančias sistemos ribas“. Šis neprivalomas etapas leidžia gamintojams pretenduoti į aplinkosaugos kreditą „pakartotiniam naudojimui, atgaminimui ir (arba) perdirbimui“. Pavyzdžiui, jei 100 % gaminio būtų perdirbta, gamintojas pareikalautų neigiamos vertės, atitinkančios gamybos pėdsako dalį. Tai galioja tik tada, jei gamintojas turi perdirbimo programą, pagal kurią grąžinama 100 % kiekvieno nebetinkamo naudoti gaminio, kuris bus naudojamas kaip žaliava. Perdirbimo programa taip pat turi būti taikoma jūsų vietovėje. Prieš aklai priimdami šį kreditą, paprašykite gamintojo pateikti išsamią informaciją apie savo perdirbimo programą, ypatingą dėmesį atkreipdami į tai, kaip jis užtikrina, kad 100 % gaminių būtų grąžinti jam ir neliktų sąvartyne.
Kartais PEP neapima komponentų, kuriuos galima numatyti. Tokiu būdu nustatoma, kad vieno gamintojo poveikis yra daug mažesnis nei kito gamintojo. Pavyzdžiui, UPC PEP gali neapimti baterijų. Daugeliu atvejų skirstomieji įrenginiai arba elektros skydų PEP neapima automatinių grandinės pertraukiklių. Kad išvengtumėte šios klaidos, skaitykite visą PEP ir atkreipkite dėmesį į tai, kas neįtraukta.
Kiti vertinimo kriterijai
Šiuos kriterijus sunkiau įvertinti ir palyginti su panašiais gaminiais. Tačiau, gavęs tam tikros informacijos, pirkėjas galės lengviau priimti galutinį sprendimą dėl pirkimo.
Tai gaminio gebėjimas „egzistuoti ilgą laiką smarkai nepakenkiant kokybei ar vertei“. Iš esmės kuo ilgiau gaminys atlieka savo paskirtį, kuo mažiau prižiūrimas ir nenuvertėja, tuo jis tvaresnis (darant prielaidą, kad jis taip pat yra veiksmingas ir tinkamas). Jei išlieka poreikis pakeisti gaminį, jūs atidedate susijusius išteklius, kurių reikia jam pagaminti, paskirstyti, taip pat dėl senojo gaminio šalinimo poveikio. Modulinis sujungiamumas gali būti efektyvus projektavimo metodas, siekiant pagerinti patvarumą dviem susijusiais būdais. Pirmiausia, kai gaminys yra modulinis, galite pataisyti sugedusį modulį pakeisdami jį nauju, o ne pakeisdami visą gaminį. Antra, standartizuoti moduliai leidžia gamintojams sparčiai pagerinti modulio patikimumą, palyginti su lygiaverčiu nemoduliniu gaminiu. Tai reiškia, kad reikia mažiau remonto darbų, todėl į sąvartynus patenka mažiau atliekų. Modulinių gaminių pavyzdžiai: ištraukiamieji skirstomieji įrenginiai ir keičiamo dydžio UPS sistemos (keičiamieji elektros energijos ir baterijų moduliai).
Gaminių su komponentais, kurie yra „sunaudojami“ (pvz., oro filtrai), patvarumas taip pat reiškia, kad gamintojas siūlo pakaitines dalis ir gaminio eksploatavimo trukmės priežiūros paslaugas. Remdamiesi šia informacija, sprendimus priimantys asmenys gali būti labiau užtikrinti, kad renkasi gaminius, kurių bendra nuosavybės kaina (TCO) yra mažesnė, ypač tais atvejais, kai vieno gaminio išankstinės sąnaudos yra daug mažesnės nei kito. Ilgaamžiškumo vertinimas grindžiamas tokiais standartais, kaip Europos standartas CSN EN 45552, bendrasis su energija susijusių gaminių ilgaamžiškumo vertinimo metodas.
Aprašoma, kokia apimtimi gaminį galima taisyti. Kaip ir ilgaamžiškumo atveju, gaminio remontas suteikia jam galimybę ilgiau būti eksploatuojamam, taip pagerinant jo tvarumą. Pataisomumas reglamentuojamas Europos standartu CSN EN45554 „Bendrieji su energija susijusių gaminių taisymo, pakartotinio naudojimo ir modernizavimo vertinimo metodai“. Pataisomumas taip pat byloja apie tai, kad gaminys yra lengvai taisomas. Pavyzdžiui, skirstomųjų įrenginių atveju pataisomumas žymiai pagerinamas naudojant modulinius komponentus. Kiti pavyzdžiai: programinė įranga, įspėjanti naudotoją, kuris posistemis neveikia; standartizuotų dalių ir tvirtinimo detalių naudojimas; lengvai pasiekiamos dažniausiai keičiamos dalys.
Tai apibūdina galimybę tiesiogiai arba per paslaugų teikėją grąžinti eksploatuoti nebetinkamą naudoti gaminį gamintojui. Grąžinimo tikslas – išgauti didžiausią vertę iš nebetinkamų naudoti gaminių ar išmesti juos į sąvartyną, o tai lemia daugiau švaistomų išteklių. Kai gamintojai leidžia lengvai grąžinti nebetinkamų naudoti gaminį, jie labai padidina dalyvavimą 5R programose (remontas, atnaujinimas, pakartotinė gamyba, pakartotinis naudojimas ir perdirbimas). Tokiu būdu gamintojams suteikiama daugiau galimybių pratęsti esamų gaminių naudojimo laiką padidinant atsarginių dalių ir atnaujintų vienetų atsargas. Tie gaminiai ar komponentai, kurių negalima atkurti, gali būti tinkamai perdirbti.
Kad gaminys galėtų atitikti „grąžinimo“ eksploatacines savybes, gamintojas jį turi patvirtinti, kad gaminys būtų grąžintas vienam ar keliems jo paslaugų teikėjams. Tai reiškia, kad gamintojas sukūrė gyvavimo ciklo pabaigos grąžinimo tarp naudotojo ir paslaugų teikėjų arba tiesiogiai į gamintojo patalpas procesą. Tai taip pat reiškia, kad gaminius gaunantys darbuotojai yra išmokyti juos apdoroti. Grąžinęs nebetinkamą naudoti gaminį, naudotojas taip pat gali įgyti teisę atnaujinti naujus gaminius.
Pasiūlymo užklausos (RFP) reikalavimas
Įmonės, norinčios įtraukti tvarumo reikalavimus į savo viešųjų pirkimų procesus, susiduria su sunkumais rinkdamos aplinkosaugos duomenis iš savo tiekėjų. Daug gamintojų neturės šios informacijos. Kiti gamintojai gali turėti tam tikros informacijos, tačiau ji bus nestruktūrizuota. Galiausiai gamintojai užtikrins, kad jų gaminių aplinkosauginio tvarumo duomenys būtų skaidrūs ir prieinami internete. Tačiau pirkimo skyriai gali tai paspartinti paversdami PEP (ir apskritai EPD) reikiama jų RFP proceso dalimi (žr. 10 išnašą). Nors procesai įvairiose bendrovėse skiriasi, reikalavimas pateikti PEP ne tik leidžia atlikti kiekybinį aplinkos tvarumo palyginimą, bet ir parodo, kad gamintojas rimtai vertina aplinkos tvarumą.
„Schneider Environmental Data Program“
„Schneider Electric“ aplinkos duomenų programa yra tai, kaip mes skirstome į kategorijas, matuojame ir palyginame savo gaminių aplinkos savybes ir pėdsaką. Ji remiasi mūsų „Green Premium“ programa, naudojant moksliškai pagrįstą metodą, suteikiantį aiškią prieigą prie įvairių aplinkosaugos duomenų visiems Schneider produktams.
Programa pateikia skaidresnius duomenis, apimančius visą gaminio gyvavimo ciklą. Ši išsami informacija apie gaminio aplinką viršija esamus reglamentavimo reikalavimus, atsižvelgiant į augančius klientų lūkesčius.
Programą sudaro penkios duomenų kategorijos, kurių kiekviena atitinka gaminio gyvavimo ciklo etapą. Naudodami daugiau kaip trisdešimt duomenų taškų su patarimais, galite lengvai suprasti „Environmental Data Program“ ir priimti pagrįstus sprendimus.
Programa suteikia jums galimybių priimti faktais pagrįstus sprendimus panaudojant patikimus ir apibendrintus su gyvavimo ciklu susijusius duomenų taškus. Savo vertės pasiūlymą galėsite diferencijuoti pasirinkdami tvaresnius sprendimus, tiksliai įvertindami ir pranešdami apie savo poveikį aplinkai bei išmetamo CO2 kiekio mažinimo pastangas.
Išvada
Nors būna ir kitokio pobūdžio poveikis aplinkai, kaip antai prisidėjimas prie mineralinių išteklių eikvojimo, šiame vadove daugiausia dėmesio skiriama išmetamo anglies dioksido kiekiui, kuris yra kaip gaminio tvarumo aplinkai vertinimo priemonė. III tipo ženklai, t. y. ekologinės gaminių deklaracijos (EPD), yra pagrindinė priemonė kiekybiškai įvertinti gaminio poveikį aplinkai. Šie dokumentai yra pagrįsti ISO standartais ir buvo patvirtinti. Gamintojai turi ne tik užtikrinti, kad jų klientai galėtų lengvai susipažinti su gaminio aplinkosauginiais duomenimis, bet ir lengvai juos suprasti, nes EPD paprastai būna pernelyg sudėtingos ir sunku jų laikytis. Be to, gamintojai turėtų užtikrinti prielaidų ir standartų, naudojamų anglies pėdsakams ir kitiems gaminių aplinkosauginiams rodikliams nustatyti, skaidrumą. Be III tipo ženklų, I tipo ženklai yra trečiosios šalies patikrinti ir naudingi tokioms konkrečioms eksploatacinėms priemonėms, kaip energijos vartojimo efektyvumas. II tipo ženklai yra savarankiškai deklaruojami, tačiau gali būti naudingi, jei gamintojas pateikia susijusius dokumentus, kuriais užtikrinamas jų patikimumas.
Nors EPD turi būti standartinės, jos gali skirtis atsižvelgiant į gamintoją ir gaminio kategoriją. Gaminio ekologinis profilis (PEP) – tai EPD variantas, skirtas naudoti su elektros ir elektronine įranga (EEĮ) ir ŠVOK gaminiais, kurie atitinka konkrečias gaminių kategorijų taisykles (PCR). Į PEP lapą turėtų būti įtrauktas gaminio pavadinimas, svoris ir funkcija bei svarbūs poveikio aplinkai rodikliai, įskaitant „poveikį visuotiniam atšilimui“, kuris yra anglies pėdsakas pagal 5 gyvavimo ciklo etapus: gamybą, paskirstymą, įrengimą, naudojimą bei eksploatavimo laiko pabaigą. Lyginant gaminius, vartotojams kyla pagunda tiesiog palyginti bendrą anglies pėdsaką, tačiau tai ne visada yra tikslus „obuolių su obuoliais“ palyginimas. Rekomenduojame vartotojams palyginti kiekvieną iš 5 gyvavimo ciklo etapų ir atsižvelgti į išmetamųjų teršalų faktorių, naudojimo profilių, komponentų, teiginių įrodymų ir apibrėžčių skirtumus.
„Schneider Electric“ nusprendė žengti dar vieną žingsnį į priekį ir išleisti „Environmental Data Program“. Ši programa apima ne tik anglies dioksido duomenis, bet ir užtikrina aplinkos apsaugos skaidrumą, sudarydama sąlygas klientams priimti dar labiau pagrįstus sprendimus.
Baigiamosios pastabos
[1] „FashionUnited“, 42 proc. įmonių pateikia perdėtus teiginius dėl tvarumo, sakoma naujoje ataskaitoje, 2/2021
[2] „Adweek“, Prekių ženklai atitinka gaires, kaip nutraukti ekologinį manipuliavimą naudojantis vartotojų skepticizmu dėl tvarumo, 4/2022
[3] „The Intercept“, Į butelius pilstomo vandens gigantas „BlueTriton“ pripažįsta, kad perdirbimas ir tvarumas yra „išpūsta reklama“, 4/2022
[4] TFL, H&M iškelta byla dėl „klaidinančios“ tvarios rinkodaros, gaminių veiklos rodiklių, 7/2022
[5] Gaminių kategorija gali turėti tik vieną programų operatorių.
[6] ISO 14025:2006 Ekologiniai ženklai ir deklaracijos – III tipo ekologinės deklaracijos – Principai ir procedūros
[7] Tai taikoma tik įmonių tarpusavio gaminiams
[8] Išmetamųjų teršalų faktorius – tai išmetamo anglies dioksido kiekis vienai pagamintos elektros energijos MWh. Padauginus šį faktorių (kg CO2e/MWh) iš suvartotos energijos (MWh) gaunamas bendras išmetamas CO2e kiekis.
[9] M. Bach ir L. Breuer, EPD programų institucinė analizė ir bendras PCR registras, 2014 m., 1 p.
[10] Nors šiame techniniame dokumente daugiausia dėmesio skiriama aplinkos tvarumui, vykdant RFP procesą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į socialinius ir valdymo aspektus (ESG).